Didžiausios ugdymo sistemos spragos

Švietimo sistema – tai sritis, nuo kurios, deja, nepavyksta pabėgti nė vienam. Anksčiau ar vėliau, ilgiau ar trumpiau, savo noru ar dėl visuomenėje nusistovėjusių standartų su ja susidurti tenka kiekvienam. Apmaudu, kad būtent mūsų šalyje veikiančiu ugdymo sistemos modeliu nėra patenka didžioji dalis tiek čia dirbančiųjų, tiek mokslo šaknis kremtančiųjų. Kodėl taip yra ir dėl kokių priežasčių ši sritis nusipelnė tokios smarkios kritikos?

Ugdymas ar mokymas prisitaikyti?

Veikiausiai kone kiekvienas yra pastebėjęs ar bent girdėjęs, kad Lietuvoje veikiantis švietimo sistemos modelis skatina mokinius tapti tokiais, kokius juos matyti tikisi visuomenė. Ypač šią tendenciją pastebi lietuvių kalbos korepetitoriai, kuriems su mokiniais tenka diskutuoti su daugybe gyvenimo sferų susijusiomis temomis. Tokių pokalbių metu ima ryškėti siekis suformuoti mokinių pasaulėžiūrą dar mokyklos suole ir ji negali nė kiek, o ką jau kalbėti apie kardinalius skirtumus, neatitikti tai pasaulėžiūrai, kuri numatyta. Toks mokinių programavimas vargu ar galėtų būti vadinamas ugdymu. Tai kur kas labiau primena skatinimą prisitaikyti ir būti tuo, kuo reikia, o ne tuo, kuo esi.

Progamavimas būti… Kuo?

Gali kilti klausimas, o kas yra tai, kuo reikia būti? Ir čia viena didžiųjų bėdų – niekas tiksliai atsakyti ir negali. Nei tie, kurie sistemas kuria, nei tie, kurie pagal jas dirba, nei lietuvių kalbos korepetitoriai. Na, o geriau pagalvojus – galima apskritai iškelti klausimą – ar galima spręsti už patį žmogų, net jei tas sprendimas ir būtų prasmingas ir pamatuotas?

Kaip tai veikia?

Abejojantiems, kad mokyklos žlugdo individualumą ir asmenybes, siūloma pamąstyti apie mokymosi sistemas nuodugniau. Bet kuris į mokyklą atkeliavęs mokinys yra priverstas (ir čia jau tikrai priverstas) mokytis pagal nustatytas visiškai vienodas programas visus mokykloje praleidžiamus metus. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kažkieno yra nuspręsta, ko ir kiek mokinys turi išmokti, kokių žinių ir įgūdžių jam prireiks tolesniame gyvenime, užvėrus mokyklos duris. Lietuvių kalbos korepetitoriai, nors atstovauja discipliną, kuri būtina gyventi mūsų šalyje, skatina ieškoti galimybių keisti ugdymo programas ir suteikti mokiniams šansą laisvai rinktis ateitį.

 

Enrika