Dažnas pas mus Lietuvoj turi sodybą, sodo sklypą, turi giminių kur nors, su keliais arais žemės, ne retas ir gyvena privačiam name su šiokiu tokiu nuosavu kiemu. Ir didžioji dalis stengiasi pasipuošti savo aplinką, ją prižiūrėti, kad būtų ir malonu gyventi, ir prieš kaimynus nebūtų gėda. Gėlynai, dekoratyviniai krūmai, medeliai, alpinariumai – populiariausi būdai turėti gražų bei įdomų kiemą. Gėlynuose nuo senų laikų pas daugelį karaliauja bijūnai – aukšti, sodrūs krūmai, vasarą pražystantys dideliais žiedais, puošiančiais aplinką.
Bijūnas Kinijoje netgi laikomas nacionaliniu augalai. Priskirta jam ir įvairių mitinių savybių – neva jis neša sėkmę, laimę. Kad ir kaip ten būtų, bet kiemą jis tikrai papuošia. Lietuvoje šis augalas taip pat labai populiarus. Mėgstamas jis dar ir dėl to, jog yra gana nereiklus, daugiametis, nereikia kasmet persodinti. Taip jis gana aukštas, gali puikiai įsikomponuoti ir tarp nedidelių dekoratyvinių krūmų ar net medelių. Bijūnas gana ilgai žydi, taip džiugindamas šeimininkus ir praeivius, o priežiūros pernelyg daug kaip ir nereikalauja.
Bijūnai mėgsta atviras, saulėtas vietas, bent į tiek reiktų atsižvelgti, jei planuojate auginti šį augalą. Labai gerai, jei jis neužmirks. Tą padaryti gana nesunku – sodinant augalą ir iškasus jam maždaug pusmetrio gylio duobę, apatinę jos dalį per kokį sprindį reikia pripilti kokio žvyro ar akmenukų, o jau tada ant viršaus pilti žemes, mėšlą ar kompostą. Toks drenavimas puikiai veikia, šaknys bus ir pakankamai drėkinamos, bet ir neužmirks. Dar viena sąlyga – bijūnai mėgsta gan derlingą žemę, bet dažnai jų tręšti tikrai nereikia. Realiai pakanka jį sodinant nepagailėti į duobę įdėti komposto ar mėšlo, ir tuomet prisiminti tręšimą galėsite tik po kokių trijų metų.
Bijūnų būna gana įvairių veislių. Pas gėlininkus galima įsigyti ir aukštų, ir žemaūgių veislių, galima rasti įvairių spalvų žiedais žydinčių augalų. Populiariausi yra raudoni, bordo spalvos bijūnai, tačiau galima rasti ir gerokai egzotiškesnių veislių. Skiriasi veislės ir atsparumu įvairiems nepalankiems aplinkos veiksniams – turbūt aktualia yra šaltos lietuviškos žiemos. Tačiau yra ir šalčiui pakančių veislių, tad tikrai nėra jokios problemos Lietuvoje auginti bijūnai ir džiaugti gausiu jų žydėjimu vasaros metu. Žiedus galima ir skinti (geriau – kirpti), pasimerkti kambaryje į vazą, dovanoti kitiems – augalams nuo to nenukentės, o jo teikiamą džiaugsmą taip galima gerokai plačiau paskleisti.