Geriausiai pupelės auga lengvose arba vidutinio sunkumo, šiltose, humusingose dirvose. Netinka joms sunki, šalta dirva. Pupelės tręšiamos mineralinėmis trąšomis, bet nehumusingas dirvas galima truputį patręšti mėšlu. Gausiai mėšlu tręštoje dirvoje užtrunka pupelių vegetacija, o lietingais metais jos gali nesunokti. Be fosforo ir kalio trąšų, pupelėms reikia ir azoto trąšų, ypač augimo pradžioje, kol dar neišsivysčiusios gumbelinės bakterijos.
Pupelių priežiūra
Pupeles reikia kaupti. Apkauptos pupelės tvirčiau laikosi ir neišvirsta lyjant lietui ir pučiant vėjui. Pirmą kartą kaupiama iki apatinio lapo pagrindo, antrą kartą- šiek tiek aukščiau. Per vegetacija dirva turi būti puri ir nepiktžolėta.
Pupelių sėjimas
Pupelės yra šilumą mėgstantis augalas. Pupelių sėklas patariama sėti į dirvą alyvoms sužydėjus, t. y. gegužės antroje pusėje, kai praeina šalnos. Į nepakankamai įšilusią dirvą pasėtos pupelės blogai dygsta, nes pūva sėklos, o šaltu oru žūsta ir daigai. Vartojimo laikui pratęsti šparaginės pupelės sėjamos keletą kartu kas 10 dienų iki birželio vidurio.
Kaip pupelės skirstomos pagal anksčių tipą?
Pagal anksčių tipą pupelės skirstomos į gliaudomąsias ir šparagines. Gliaudomųjų pupelių valgomos sėklos, tuo tarpu šparaginių- jaunos mėsingos ankštys, kol dar mažos sėklos. Šparaginių pupelių anksčių sienelese nera pergamentinio sluoksnio, o siūlėse plaušai vystosi lėtai arba jų gali visai nebūti.
Kaip pupelės skirstomos pagal stiebo aukštį?
Pagal stiebo aukštį pupelės skirstomos į krūmines, pusiau vijoklines ir vijoklines. Vijoklinių pupelių stiebai išauga iki 2-5 metrų ilgio, todėl joms auginti reikalingos aukštos atramos. Pupelių sėklos gali būti įvairiausių spalvų- nuo baltos iki juodos, taip pat ir įvairiai margos, tačiau mūsų šalyje dažniausiai auginamos baltasėklės pupelės.
Pupos
Pupa- labai sena kultūra. Pupose yra daug aminorūgščių, angliavandenių ir baltymų, kurie labai gerai pasisavinami, fermentų, daug fosforo ir proteinų, vitaminų A, B, C. Pupos ir jų stiebai naudojamas kaip baltymingas pašaras gyvuliams, tinkantis silosui. Maistui vartojamos virtos subrendusios ar nesubrendusios pupos. Negalima vartoti neišvirtų ar blogai išvirusių pupų, nes jose gali būti toksinių medžiagų, kurios suyra veikiant šilumai.