Kultivatoriaus nuoma ne tingiems, o protingiems žmonėms

Kam tas kultivatorius reikalingas? Juk viską galima perkasti kastuvu! Pasakytų bet kuris taupus sodybos šeimininkas, o ypač šeimininkė savo vyrui…

Iš tiesų, galima viską kasti ir kastuvu, tik po to dvi dienas nejausite nugaros ir rankų, o delnai bus nusėti nuospaudomis. Jau nekalbame apie kasimui sugaištą laiką. Kultivatorius yra labai naudingas įrankis, kai žemės nedaug – 1-5 arai. Kai reikia sutvarkyti iki 1 aro lysvę, griebkite kastuvą, metalinį grėblį ir pirmyn. 2-3 valandas padirbėsite, sudeginsite užsisėdėjusias kalorijas ir pajausite didelį malonumą. Bet kai reikia sukasti 10×3 metrų ilgio lysvę, išpurenti žemę ir išrinkti augalų šaknis, jūsų laukia tikrai daug iššūkių.

Kultivatorius tokiu atveju padėtų sutaupyti tikrai nemažai laiko ir pastangų.

Kaip veikia kultivatorius

Kultivatoriaus tikslas – išpurenti 20-30 cm žemės sluoksnį, sunaikinti jame esančias augalų šaknis ir paruošti dirvą naujų augalų sodinimui. Tai daroma dideliu greičiu besisukančiomis frezomis. Jos kelis kartus permaišo dirvožemį, praktiškai į gabalėlius sukapodamos visas augalų šaknis ar komposto likučius. Taip žemėje jie greičiau supūva ir tampa vertinga trąša. Jei šaknis didelė, yra labai didelė tikimybė, kad iš jos netrukus augs augalas. Jei kruopščiai nuėmėte derlių ir svogūnų, bulvių, morkų ar burokėlių dirvoje nebeliko, greičiausiai ten atsiradusios šaknys priklauso ne itin naudingiems augalams, kurių ten neturėtų būti.

Kultivatoriaus frezas suka keturtaktis arba dvitaktis variklis. Jis pakankamai galingas, kad frezos suktųsi ir purendamos kietą žemę, o ne nuvažiuotų tolyn paviršiumi. Tokiai situacijai neįvykti padeda ir specialus svarmuo, kurį galima greitai sumontuoti kultivatoriaus priekyje.

Valdomas kultivatorius yra paprastai – dvi pavaros nustato važiavimo kryptį – pirmyn ir atgal. Galima reguliuoti sukimosi greitį. Kuo frezos sukasi greičiau, tuo puresnė ir minkštesnė žemė.

Užvedate kultivatorių virvutės užtraukimu, kaip bet kurią žoliapjovę, tada čiumpate už rankenų ir vežate į lauką. Kad kultivatorius pradėtų taršyti žemę, reikia tik nuleisti rankenas žemyn. Gale esantis strypas įsminga į žemę ir neleidžia kultivatoriui važiuoti labai greitai. Norite greičiau? Kilstelite rankenas į viršų, pasipriešinimas jau mažesnis ir kultivatorius pajuda į priekį.

Taip pradedate formuoti savo lauko dirvožemį.

Kultivatorius yra pakankamai brangus dalykas. Naujas gali kainuoti apie 1500-2000 eurų. Jei per metus reikia du kartus išdirbti 3 arų lysves, nieko tokio. Tai padarysite per valandą ar dvi. Jis gana didelis ir laikymui reikia nemažai vietos. Dėl to optimaliausias variantas yra kultivatoriaus nuoma. Kultivatoriaus nuoma kainuoja 45-50 eurų parai, todėl nebūtina pirkti šios technikos, pakaks išsinuomoti kelioms valandoms. Taip sutaupysite laiko ir išvengsite didelių investicijų.

Pupelių auginimas ir priežiūra

Geriausiai pupelės auga lengvose arba vidutinio sunkumo, šiltose, humusingose dirvose. Netinka joms  sunki, šalta dirva. Pupelės tręšiamos mineralinėmis trąšomis, bet nehumusingas dirvas galima truputį patręšti mėšlu. Gausiai mėšlu tręštoje dirvoje užtrunka pupelių vegetacija, o lietingais metais jos gali nesunokti. Be fosforo ir kalio trąšų, pupelėms reikia ir azoto trąšų, ypač augimo pradžioje, kol dar neišsivysčiusios gumbelinės bakterijos.

Pupelių priežiūra

Pupeles reikia kaupti. Apkauptos pupelės tvirčiau laikosi ir neišvirsta lyjant lietui ir pučiant vėjui. Pirmą kartą kaupiama iki apatinio lapo pagrindo, antrą kartą- šiek tiek aukščiau. Per vegetacija dirva turi būti puri ir nepiktžolėta.

Pupelių sėjimas

Pupelės yra šilumą mėgstantis augalas. Pupelių sėklas patariama sėti į dirvą alyvoms sužydėjus, t. y. gegužės antroje pusėje, kai praeina šalnos. Į nepakankamai įšilusią dirvą pasėtos pupelės blogai dygsta, nes pūva sėklos, o šaltu oru žūsta ir daigai. Vartojimo laikui pratęsti šparaginės pupelės sėjamos keletą kartu kas 10 dienų iki birželio vidurio.

Kaip pupelės  skirstomos pagal anksčių tipą?

Pagal anksčių tipą pupelės skirstomos į gliaudomąsias ir šparagines. Gliaudomųjų pupelių valgomos sėklos, tuo tarpu šparaginių- jaunos mėsingos ankštys, kol dar mažos sėklos. Šparaginių pupelių anksčių sienelese nera pergamentinio sluoksnio, o siūlėse plaušai vystosi lėtai arba jų gali visai nebūti.

Kaip pupelės  skirstomos pagal stiebo aukštį?

Pagal stiebo aukštį pupelės skirstomos į krūmines, pusiau vijoklines ir vijoklines. Vijoklinių pupelių stiebai išauga iki 2-5 metrų ilgio, todėl joms auginti reikalingos aukštos atramos. Pupelių sėklos gali būti įvairiausių spalvų- nuo baltos iki juodos, taip pat ir įvairiai margos, tačiau mūsų šalyje dažniausiai auginamos baltasėklės pupelės.

Pupos

Pupa- labai sena  kultūra. Pupose yra daug aminorūgščių, angliavandenių ir baltymų, kurie labai gerai pasisavinami, fermentų, daug fosforo ir proteinų, vitaminų A, B, C. Pupos ir jų stiebai  naudojamas kaip   baltymingas pašaras gyvuliams, tinkantis silosui. Maistui vartojamos virtos subrendusios ar nesubrendusios pupos. Negalima vartoti neišvirtų ar blogai išvirusių pupų, nes jose gali būti toksinių medžiagų, kurios suyra veikiant šilumai.