Kategorija: Sveikata

Sporto papildai, tai produktai, skirti pagerinti sportinę veiklą ir kuo greičiau atsigauti po įvykusio fizinio krūvio.

Vien iš mitybos surinkti pakankamą kiekį reikiamų medžiagų organizmui gana sunku gauti, todėl  sporto papildai vykdant vidutinio ar didelio intensyvumo treniruotes, tapo neatsiejama kasdienybės dalimi.

Tikriausiai esate susidūrę, kai trūksta energijos užsiimti didelio intensyvumo fizine veikla. Neatsiejamas papildas prieš sunkesnes treniruotes – kreatinas, kuris padeda išlaisvinti turimą jėgą.

Kokia sporto papildų nauda organizmui?

Ko gero esate girdėję apie sporto papildų naudą sportuojančiam organizmui su įvairiomis nuomonėmis.

 Šiame straipsnyje pateikiame pagrindinę sporto papildų gaunamą naudą organizmui:

•        Jie gali padėti papildyti elektrolitais.

•        Jie gali padidinti baltymų kiekį.

•        Jie gali padidinti rezultatus.

•        Jie gali suteikti reikiamos energijos.

Tiesa, jog sporto papildai suteikia pagrindą kūnui, sukurdami amino rūgštis, reikalingas raumenų audinio formavimui. Sporto salės entuziastams ir sportininkams būtina padidinti baltymų suvartojimą kasdienėje mityboje, kad būtų lengviau užsiimti sunkia fizine veikla.

Nesvarbu, ar jūsų tikslas yra padidinti jėgą, sumažinti kūno riebalų kiekį ar pagerinti bendrą našumą, sporto papildų įtraukimas į savo dienos režimą gali suteikti jums papildomo pranašumo.Tinkamai naudojami sporto papildai gali padėti jūsų organizmui prieš treniruotes, jų metu arba po jų.

Ar sporto papildai reikalingi?

Jei siekiate reguliariai sportuoti ar sportuojate, jūsų organizmui reikia gero aprūpinimo būtinomis maistinėmis medžiagomis. Dauguma šių maistinių medžiagų turėtų būti gaunami su maistu, todėl pirmiausia turėtumėte atkreipti dėmesį į sveiką subalansuotą mitybą.

Kaip minėjome sporto papildai gali būti naudingi, nes gali palaikyti sveiką mitybą. Jie gali padėti išvengti mitybos trūkumo mankštinantis. Jums taip pat gali prireikti tam tikrų maistinių medžiagų, kad jūsų sąnariai ir raumenys veiktų gerai, o tai būtina, jei norite išlikti aktyvūs. Ir nesvarbu, kokia sveika jūsų mityba, kartais jums gali prireikti papildo sportui, jei jums sunku iš maisto gauti reikiamų maistinių medžiagų.

Pabaigai

Straipsnyje aptarėme sporto papildų poreikį kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo fizinio krūvio ar sportinio pasirengimo.

Galima teigti, jog sporto papildai ir jų reguliarus vartojimas, turi didžiulę naudą organizmui, kadangi žmogų padeda aprūpinti reikiamomis maistinėmis medžiagomis.

 Tik nuosekliai vartojant sportinius maisto papildus, jų nauda padidės. Jei atrodo, kad vienas papildas jums netinka, eksperimentuokite su kitų prekės ženklu ar tipu, kad rastumėte tai, kas jums labiausiai patinka.

Šaltinis: humanperformance.lt

Krūtų didinimas implantais – tai viena saugiausių, patikimiausių ir geriausią rezultatą duodančių operacijų krūtų plastinėje chirurgijoje. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas med. m. dr. Kęstutis Maslauskas jau ne pirmus metus tiek savo internetinėje svetainėje, tiek socialiniuose tinkluose dalijasi apie tai, kad krūtų didinimas implantais gali padėti moteriai pasitikėti savimi tuo pačiu nekenkiant savo kūnui ir jaučiantis komfortiškai.

Vis dėlto tam, kad krūtų didinimas implantais taptų iš tiesų ne tik estetišku ir grožio suteikiančiu reiškiniu, bet taip pat ir saugia priemone, reikalinga laikytis tam tikrų gydytojo nurodymų pooperaciniu periodu.

Visų pirma, reikia suprasti, kad naujosios kartos implantai, būdami daug saugesni ir turėdami gerokai mažesnę plyšimo riziką (nors ir būdama labai minimali ir beveik teorinė, vis dėlto literatūroje tokia minima, todėl jos atmesti visiškai negalima) iš tiesų turi ir dar vieną savybę – jie yra gerokai lygesnės tekstūros, nei senosios kartos implantai. Žinoma, tai yra gerai, nes neturėdami gruoblėto paviršiaus, jie nepriauga prie audinių, nes būtent tai senosios kartos implantuose tapdavo pagrindinė priežastimi nulemdavusia implantų plyšimą.

Bet būdami tokie saugūs plyšimo atvejams, naujosios kartos implantai turi ir papildomą reikalavimą priežiūrai pooperaciniu periodu: būdami tokie lygūs jie tam, kad nepasislinktų iš vietos turi kurį laiką būti ramybės būsenoje. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad po krūtų didinimo operacijos pacientė turi pasisaugoti 3 mėnesius ir vengti sporto, miegojimo ant pilvo, rankų kilnojimo. Kitaip tariant visko, kas krūtų implantus galėtų paslinkti iš savo vietos.

Taip pat visą šį periodą reikia dėvėti specialią kompresinę arba sportinę liemenėlę, kuri dar labiau sumažina implanto pasislinkimo iš vietos riziką.

Vis dėlto pasibaigus šiam pooperaciniam 3 mėnesių periodui, tikrai drąsiai galima užsiimti mėgstamu sportu ar bet kokiomis veiklomis, nes apie implantą susidaro kapsulė, nebeleidžianti jam pajudėti iš vietos.

Nepaisant to, jog implantai iš tiesų yra saugus ir patikimas būdas padidinti krūtis, vis tiek reikalinga atlikti krūtų echoskopiją kiekvienais metais. Taip įvertinama implanto padėtis ir kartu situacija dėl galimo plyšimo. Taip pat tai yra profilaktinis tyrimas, įvertinantis krūtų darinius: neretai pacientės turi cistelių ir fibromėlių, t.y. gerybinių darinių, todėl toks tyrimas užtikrina ne tik implanto saugumą, bet ir tampą profilaktine priemone nuo kitų rizikų.

Taigi, tik užtikrinus tiek gydytojo, tiek paciento teisingus veiksmus prieš operaciją, operacijos metu ir pooperaciniu periodu, galima tikėtis, kad rezultatai pateisins lūkesčius. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Kęstutis Maslauskas visada ragina kreiptis konsultacijai prieš operaciją ir sužinoti ne tik apie tai, kas laukia operacijos metu, bet ir apie tai, kas lauks po operacijos. Labai svarbu suprasti, kad krūtų didinimas implantais, tai abiejų – tiek gydytojo tiek paciento pastangų rezultatas, todėl ypač svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir patarimų.

Apsilankykite plastikos chirurgo Kęstučio Instagram paskyroje arba internetiniame puslapyje ir čia rasite ne tik visą informaciją apie krūtų didinimą, bet ir nuotraukų galeriją, atspindinčią realius prieš/po operacijos rezultatus.

Nors tiems, kurie atostogauti vyksta į šiltus kraštus bet kuriuo metu laiku, apsauga nuo saulės aktuali visus metus, daugumai tai tampa aktualu išskirtinai vasaros sezonu. Todėl vos tik orai sušyla, imame dairytis efektyvios ir saugios apsaugos nuo saulės.

Apsauginiai kremai nuo saulės – ką reikia žinoti?

Bene vienintelė šiuo metu žinoma efektyvi apsauga nuo saulės – tai kremai su SPF. Tačiau rinkoje jų tokia didžiulė pasiūla, jog kartais sunku išsirinkti pačią geriausią priemonę. SPF15, SPF20, SPF50 – kas yra toji SPF apsauga ir kokią rinktis?

Šios trys raidės žymi apsaugos nuo saulės faktorių, o skaičius – apsaugos lygius – kuo didesnis skaičius, tuo apsaugos lygis yra aukštesnis. Tačiau dar labai dažnas apie tai turi klaidinančią nuomonę ir mano, kad apsauginis kremas nuo saulės neleidžia odai įdegti. Todėl vengia jį naudoti arba naudoja per mažą apsaugos lygį turintį kremą.

Kas yra UVA ir UVB apsauga?

Tai yra dviejų tipų saulės spinduliai, kurie sukelia didžiausią žalą. UVB veikia viršutinį odos sluoksnį, paprastai tai pasireiškia odos nudegimu. UVA spinduliai veikia giliuosius odos sluoksnius ir sukelia senėjimo procesus, pigmentinių dėmių atsiradimą. Kaskart renkantis apsauginį kremą, labai svarbu atkreipti į tai dėmesį ir rinktis tą kremą, kuris suteikia apsaugą nuo abiejų tipų spindulių.

Kaip žinoti, kokio lygio apsaugą pasirinkti?

Veido odą apsaugoti nuo UV spindulių žalingo poveikio yra ypač svarbu, todėl veido odos priežiūrai SPF apsauga būtina kasdien visus metus! Tam galima rinktis dieninį veido kremą arba makiažo pagrindą su SPF. Žiemos metu pakanka SPF 15 ar SPF 20 apsaugos, vasarą reikėtų rinktis bent SPF 30.

Labai svarbu suprasti, kad apsauginiai saulės kremai neleidžia odai nudegti, o ne įdegti. Žinoma, naudojant šį kremą, oda įdega per ilgesnį laiką, tačiau įdegis yra saugus ir tolygus. Renkantis SPF lygį, reikėtų atsižvelgti į saulės intensyvumą. Esant paplūdimyje ar prie ežero, kuomet saulė yra pačiame pike, reikėtų naudoti ne mažiau SPF 30 apsaugą turintį kremą. Tuo tarpu kūdikiams ir vaikams, kurių odelė yra daug plonesnė, būtina SPF 50 apsauga.

Jei nešiojate kontaktinius lęšius, svarbu žinoti su jais susijusią riziką ir atsargumo priemones. Šiame tinklaraščio įraše apžvelgsime keletą svarbiausių dalykų, kuriuos turite žinoti apie kontaktinius lęšius. Aptarsime tokias temas, kaip pasirinkti tinkamus kontaktinius lęšius, kaip juos prižiūrėti ir galimą su jų naudojimu susijusią riziką. Taigi, jei ketinate nešioti kontaktinius lęšius, pirmiausia būtinai perskaitykite šį įrašą!

1. Kas yra kontaktiniai lęšiai ir kaip jie veikia?

Kontaktiniai lęšiai – tai ploni, išlenkti plastiko gabalėliai, kurie dedami ant akies paviršiaus. Jie koreguoja regėjimą išlenkdami į akį patenkančią šviesą, o tai padeda akiai tinkamai fokusuotis. Dauguma žmonių kontaktinius lęšius nešioja norėdami pagerinti regėjimą, tačiau jie taip pat gali būti naudojami kosmetiniais tikslais, pavyzdžiui, akies spalvai pakeisti. Žmonėms, sergantiems astigmatizmu, toliaregyste arba trumparegyste, gali būti naudinga nešioti kontaktinius lęšius. Yra dvi pagrindinės kontaktinių lęšių rūšys: kietieji ir minkštieji. Kietieji kontaktiniai lęšiai gaminami iš kietos medžiagos, jie užtikrina gerą regėjimą, tačiau juos nešioti gali būti nepatogu. Minkštieji kontaktiniai lęšiai gaminami iš lanksčios medžiagos, juos patogiau nešioti, tačiau juos reikia keisti dažniau nei kietuosius lęšius. Kontaktiniai lęšiai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami, kad būtų išvengta infekcijos.

2. Skirtingi kontaktinių lęšių tipai

Yra du pagrindiniai kontaktinių lęšių tipai: minkštieji ir kietieji. Minkšti lęšiai gaminami iš lanksčios, į gelį panašios medžiagos, kuri prisitaiko prie akies formos. Juos paprastai patogiau nešioti nei kietuosius lęšius, be to, jie gali būti įvairių receptų. Kietieji lęšiai, dar vadinami standžiaisiais dujoms pralaidžiais lęšiais (angl. Rigid Gas Permeable (RGP)), gaminami iš standžios, deguoniui pralaidžios medžiagos. Jie užtikrina geresnį regėjimo aiškumą nei minkštieji lęšiai, tačiau gali prireikti šiek tiek laiko priprasti juos nešioti. RGP lęšiai turi būti individualiai pritaikyti jūsų akiai ir paprastai juos galima įsigyti tik tam tikros galios. Jūsų akių priežiūros specialistas gali padėti nuspręsti, kokio tipo lęšiai jums geriausiai tinka.

3. Kaip išsirinkti tinkamą kontaktinių lęšių tipą

Šiuo metu rinkoje yra įvairių rūšių kontaktinių lęšių, todėl gali būti sunku suprasti, kuri rūšis jums tinka. Štai keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis tinkamą kontaktinių lęšių tipą:

1. Atsižvelkite į savo gyvenimo būdą. Jei gyvenate aktyvų gyvenimo būdą, galbūt norėsite rinktis lęšius, kurie yra atsparūs nusidėvėjimui. Jei turite jautrią odą, galbūt norėsite rinktis hipoalerginius lęšius.

2. Apsvarstykite savo biudžetą. Kontaktiniai lęšiai gali kainuoti nuo labai prieinamų iki gana brangių. Svarbu rasti lęšių tipą, kuris atitiktų jūsų biudžetą.

3. Pasitarkite su savo akių gydytoju. Akių gydytojas galės patarti, kokio tipo lęšiai geriausiai atitiktų jūsų individualius poreikius.

Rinkdamiesi tinkamą kontaktinių lęšių tipą turėkite omenyje šiuos dalykus ir tikrai rasite lęšius, kurie puikiai atitiks jūsų poreikius ir pageidavimus.

4. Kontaktinių lęšių nešiojimo privalumai

Kontaktinių lęšių nešiojimas turi daug privalumų, įskaitant tai, kad jie užtikrina aiškų regėjimą ir nesipurvina kaip akiniai. Be to, jie suteikia platesnį matymo lauką ir neužstoja vaizdo, kaip akiniai. Be to, kontaktiniais lęšiais nereikia rūpintis ir prižiūrėti kaip akiniais, todėl jie dažnai yra pigesni. Kai kurie žmonės mano, kad kontaktinius lęšius dėvėti patogiau nei akinius, be to, jie turi papildomą privalumą – neslysta po nosimi. Apskritai kontaktiniai lęšiai turi daug privalumų, palyginti su akiniais, ir yra puikus pasirinkimas norintiems pagerinti regėjimą.

5. Kaip prižiūrėti kontaktinius lęšius

Nešiojantys kontaktinius lęšius žino, kad jiems reikia papildomos priežiūros ir dėmesio. Tačiau, vadovaudamiesi keliais paprastais patarimais, lęšių priežiūrą lengvai įtrauksite į savo kasdienę rutiną. Pirma, visada kruopščiai nusiplaukite rankas, prieš pradėdami tvarkyti lęšius. Tai padės išvengti bakterijų ir kitų smulkių dalelių, galinčių sukelti dirginimą, patekimo. Antra, būtinai naudokite tik lęšiams saugius valiklius. Trečia, atsargiai įsidėkite ir išimkite lęšius, nes netinkamas elgesys gali juos pažeisti. Galiausiai nepamirškite valyti ir saugoti lęšių saugiame dėkle, kai jų nenešiojate. Laikydamiesi šių paprastų patarimų galite užtikrinti, kad kontaktiniai lęšiai ilgus metus užtikrins aiškų regėjimą.

6. Dažniausiai pasitaikančios kontaktinių lęšių problemos ir kaip jas išspręsti

Jei nešiojate kontaktinius lęšius, jums gali būti gerai pažįstamas kartais pasitaikantis lęšių diskomfortas ar sausumas. Dažniausiai šias problemas galima išspręsti šiek tiek papildomai rūpinantis ir valant. Tačiau kartais kontaktiniai lęšiai gali sukelti rimtesnių problemų. Štai šešios dažniausiai pasitaikančios kontaktinių lęšių problemos ir jų sprendimo būdai.

1. Akių sausumas: Jei nešiojant lęšius akys sausėja ar yra sudirgusios, pabandykite naudoti dirbtines ašaras arba akių lašus, specialiai skirtus kontaktinių lęšių nešiotojams. Taip pat gali tekti pakeisti lęšius į kito tipo, labiau suderinamus su jūsų ašaromis.

2. Lęšių diskomfortas: Jei lęšiai jaučiasi nepatogiai arba braižosi, kruopščiai išvalykite juos lęšių tirpalu ir įsitikinkite, kad jie nėra iš vidaus. Kartais padeda pakeisti lęšius į kito prekės ženklo lęšius.

3. Lęšių nuosėdos: Laikui bėgant ant kontaktinių lęšių gali kauptis baltymų, bakterijų ir kitų medžiagų nuosėdos. Tai gali sukelti dirginimą ir uždegimą. Kad išvengtumėte šios problemos, reguliariai valykite lęšius šviežiu lęšių tirpalu ir keiskite juos taip dažnai, kaip rekomenduoja akių priežiūros specialistas.

4. Paraudusios akys: Raudonos, krauju pasruvusios akys gali būti sudirgimo arba infekcijos požymis. Jei akys paraudusios, išimkite lęšius ir kreipkitės į gydytoją.

Kas yra sveika ir graži šypsena? Pirmiausia tai yra žmogaus požiūris į savo sveikatą ir grožį, o tik paskui odontologo darbas. Burnos ertme reikia rūpintis nuo ankstyvo amžiaus. Kaip turėtume tinkamai prižiūrėti dantis?

Kaip prižiūrėti dantis

1. Tinkamai valykite dantis. Dantis valykite bent du kartus per dieną, ryte ir vakare prieš miegą. Dantis galima valyti ir prieš valgį, ir po valgio. Jei dantis valote prieš valgį, darykite tai likus 15 minučių iki valgio, kad nesugadintumėte skonio dantų pasta, o po pusryčių praskalaukite burną vandeniu.  Į vandenį galima įpilti pusę arbatinio šaukštelio geriamosios sodos arba vandenį pakeisti burnos skalavimo skysčiu.

Jei mėgstate valytis dantis po valgio, tai taip pat labai gerai, nes taip pašalinsite maisto likučius ir nereikės skalauti burnos. Nėra teisingo ar neteisingo būdo. Pasirinkite jums tinkantį. Nesvarbu, kada valote dantis, svarbu, KAIP tai darote.

2. Naudokite dantų siūlą. Yra didžiulis pasirinkimas dantų siūlų: apvalių ir plokščių, itin plonų, aromatizuotų, padengtų fluoru ir kt. Be abejo, pasirinkimo teisė priklauso nuo jūsų, tačiau jūsų odontologas gali padėti. Dantų siūlą reikėtų valyti kartą per dieną prieš miegą ir vėliau valyti dantis šepetėliu. Dantų siūlą reikėtų naudoti tik išilgai danties ašies.

3. Tinkamas dantų šepetėlis. Dantų šepetėlis turi būti su dirbtiniais šereliais. Dantų šepetėlio galvutė turėtų būti maždaug 2-2,5 danties ilgio. Šerelių kietumą turėtų nustatyti jūsų odontologas. Jei nežinote, kokį dantų šepetėlį pasirinkti, turėtumėte naudoti vidutinio kietumo šepetėlį. Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti dantų šepetėlį?

4. Tinkama dantų pasta. Yra daugybė dantų pastų, ir kiekviena jų atlieka tam tikrą funkciją: profilaktinę, gydomąją, balinamąją ir kt. Tik odontologas gali pasakyti, kuris iš jų jums tinka. Tačiau nepaisant to, jokia dantų pasta neatliks savo funkcijos, jei jums nebus atliktas profesionalus dantų valymas, kurio metu pašalinamos apnašos ir dantų akmenys.

Tai požymiai, kurių negalima pašalinti namuose. Atminkite, kad komercinės dantų pastos suteikia dantims ne daugiau kaip 30 % kalcio ir fluorido. Mūsų organizmui ir dantims reikalingą kalcį ir fluoridą reikėtų papildyti maisto produktais, kuriuose yra šių sudedamųjų dalių (pienas, kefyras, ryazhenka, varškė, sūris, žalioji arbata, ankštinės daržovės, petražolės, krapai, kalendra).

5. Šepetėlio valymo laikas. Vidutinė dantų valymo trukmė – 2-3 minutės. Valydami dantų vidinę ir išorinę dantų pusę vadovaukitės taisykle “nuo raudonos iki baltos”, t. y. dantų šepetėlio judėjimo kryptis turi būti nuo dantenų link danties viršaus. Tai neleidžia maisto likučiams ir bakterijoms patekti į dantenų kišenes, taip pat apsaugo dantis nuo ėduonies ir uždegimo.

6. Minkštųjų burnos audinių valymas. Skruostų ir liežuvio vidinės pusės valymas šepetėliu yra svarbus veiksnys, padedantis pašalinti mikrobus. Jei dantų šepetėlyje yra papildoma minkštųjų audinių valymo funkcija dantų šepetėlio galinėje dalyje, valant dantis skruostų sritis valoma automatiškai.

Tada galima nuvalyti ir liežuvio paviršių. Liežuvį galima valyti dantų šepetėliu arba liežuvio valikliu. Svarbu žinoti, kad, jei ant liežuvio yra apnašų, “pleiskanų” ar kitų pokyčių, liežuvio valymą reikėtų atidėti ir kreiptis į odontologą.

7. Burnos skalavimo skysčių naudojimas. Yra įvairių rūšių burnos skalavimo skysčių. Jūsų odontologas pasakys, kuris iš jų jums tinka. Jei negalite kreiptis į odontologą, rinkitės profilaktinį dantų skalavimo skystį. Burnos skalavimo skysčiuose yra veikliųjų medžiagų, kurios lengvai pasiekia sunkiai pasiekiamas burnos vietas (tarp dantų, ties dantų ir dantenų sandūra ir pan.), naikina bakterijas ir nuplauna apnašas – pagrindinę dantų (ėduonies) ir dantenų (gingivito) problemų priežastį.

Tačiau vien tik tinkamos burnos higienos nepakanka – būtina reguliariai lankytis pas odontologą. Siūlome apsilankyti vienoje iš ClinicDPC odontologijos klinikų. Ten dirbantys odontologijos ekspertai patars Jums visais jums rūpimais klausimais.

Dantų balinimas lazeriu – tai išpopuliarėjęs kosmetinis dantų gydymas. Žmonės, kuriems atliekamos dantų balinimo lazeriu procedūros, gali tikėtis dramatiškų dantų spalvos ir išvaizdos pokyčių. Tačiau dantų balinimas lazeriu neapsieina be trūkumų, todėl pacientams svarbu suprasti privalumus ir trūkumus prieš priimant sprendimą, ar jie nori atlikti šią procedūrą. Šiame tinklaraščio įraše aptarsime lazerinį dantų balinimą, kad galėtumėte priimti pagrįstą sprendimą, kuris jums tinka!

Dantys su amžiumi keičia spalvą, tačiau yra daugybė priežasčių: amžius, genai, tam tikrų vaistų vartojimas, dantų traumos dėl nelaimingų atsitikimų ar smurto, netinkamas šaknų kanalų gydymas, arbatoje ir kavoje esantys maisto dažikliai, rūkymas, stiprios arbatos ar kavos gėrimas, dažnas vyno (ypač raudonojo) vartojimas, didelis fluoro ar geležies kiekis.

Žmonės paprastai nežino, kad dantų balinimas tinka ne visiems. Labai jautrūs dantys, besilaukiančios ir maitinančios mamos, jaunesni nei 18 metų vaikai ir asmenys, sergantys dantenų ar burnos ertmės ligomis, yra netinkami šioms procedūroms. Jei nesate tikri, ar dantų balinimas jums tinka, kreipkitės į savo odontologą.

Dažniausiai pasitaikantys balinimo namuose būdai yra balinimas juostelėmis arba naudojant kapas. Jei nusprendėte balinti dantis savarankiškai, nepamirškite, kad jie turi būti atliekami kruopščiai pagal odontologo nurodymus. Viršydami rekomenduojamą skaičių kartų galite negrįžtamai pažeisti dantų emalį, todėl dantys gali nuolat jautrėti ir jausti diskomfortą.

Atliekant šias procedūras gydytojo kabinete yra atliekama apžiūra ir parenkami saugiausi, pacientui geriausiai tinkantys naujos kartos dantų balinimo metodai, atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, norimą pasiekti rezultatą ir kitus svarbius faktorius. Visais atvejais prieš procedūrą atliekama profesionali burnos ertmės higienos procedūra ir, esant būtinybei, gydomas kariesas.

Šiandien balinimas lazeriu yra labiausiai paplitęs dantų šviesinimo būdas. Lazerinis balinimas dabar populiaresnis vakaruose, nes tai moderniausias, greičiausias, saugiausias ir veiksmingiausias metodas. Kadangi lazeriu aktyvuota balinimo cheminė medžiaga šios procedūros metu pasiekia ne tik emalį, bet ir dentiną, ji daro gilų poveikį. Tai vienas iš pažangesnių metodų, kuris neturi neigiamo poveikio dantims ir dantenoms. Gydymas, kuris trunka apie 30 minučių, užtikrina puikius rezultatus vos po vieno apsilankymo pas odontologą. Kitos procedūros gali suteikti panašų efektą po kelių apsilankymų.

Kiek ilgai išliks gydymo rezultatas, priklauso nuo paciento asmeninės higienos, mitybos ir žalingų įpročių. Vis dėlto, nesvarbu, ar tai darėte patys, ar kreipėtės patarimo į specialistą, jūsų dantų baltumas taip pat bus paveiktas. Šviesos šaltinio stiprumas, vartojamo maisto rūšis ir asmens burnos higiena – visa tai turi įtakos balinimo procedūrų veiksmingumui. Jei norite tvirto ir ilgalaikio rezultato, rinkitės dantų balinimą odontologo kabinete, o ne namuose, taip pat ieškokite klinikų su modernia įranga ir kvalifikuotais specialistais, kurie nuolat kelia savo kvalifikaciją.

Nors dantų balinimas lazeriu yra brangesnis nei kiti procesai, reikėtų atsižvelgti į kainą, palyginti ją su gydymo lazeriu paprastumu ir greičiu bei ilgalaike nauda, kurią galima gauti.

Kai kurie pacientai, kuriems buvo atliktas dantų balinimas lazeriu, pranešė apie dantų jautrumą ir dantenų diskomfortą. Jei pastebėjote, kad esate linkę jausti dantų jautrumą, iš anksto praneškite apie tai odontologui, kad jis galėtų pasiruošti. Jei po gydymo pirmą kartą pastebėjote jautrumą ar dirginimą, praneškite odontologui prieš kitą vizitą, kad galėtume atlikti reikiamus pakeitimus ir užtikrinti maksimalų komfortą.

Prieš imdamiesi bet kokio gydymo namuose, pasitarkite su odontologu, nes jis gali patarti kaip efektyviau išspręsti problemą. Lazerinį dantų balinimą odontologai atlieka per 30 minučių, jis duoda puikių rezultatų ir išlieka ilgus metus, jei tinkamai prižiūrite burną! Jei lazeris jums netinka yra ir kitų galimybių – odontologas galės patarti, kas geriausiai tinka jūsų šypsenai!